Mykolas (1882-1962), Vaclovas (1884-1956) ir Viktoras (1886-1964) Biržiškos
Mykolas Biržiška – lietuvių visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės Akto signataras, lietuvių tautosakos tyrinėtojas, literatūros ir kultūros istorikas, profesorius, publicistas, Mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto rektorius. 1901–1907 m. studijavo teisę Maskvos universitete, t. p. klausė literatūros ir kalbotyros paskaitų. 1910–1911 m. redagavo žurnalą „Visuomenė“. Nuo 1908 m. Lietuvių mokslo draugijos valdybos narys, vicepirmininkas. 1915–1922 m. Vilniaus Vytauto didžiojo gimnazijos direktorius. Nuo 1917 m. Lietuvos Tarybos narys. 1918 m. pb.–1919 m. pr. švietimo ministras. 1919–22 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas. 1922–1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas), nuo 1939 m. dėstė Vilniaus universitete, o 1940–1944 m. buvo Vilniaus universiteto rektorius. Dalyvavo „Lietuvių enciklopedijos“ redakcinės komisijos veikloje. 1946 m. pasitraukė į Vokietiją, dėstė Pabaltijo universitete (Hamburge-Pinneberge), o nuo 1949-ųjų gyveno JAV.
M. Biržiška yra paskelbęs nemažai mokslo straipsnių, parašęs populiarių knygelių iš istorijos, kultūrologijos studijų, vadovėlių: „Mūsų raštų istorija“ (1920, 1925), „Dainų literatūros vadovėlis“ (1916), „Lietuvos istorijos pradžiamokslis“ (1919), „Dainų istorijos vadovėlis“ (1925), „Rinktiniai mūsų senovės raštai“ (1927), „Vilniaus Golgota“ (1930), „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos“ (dalys 1–2, 1931–38), „Senasis Vilniaus universitetas“ (1940), „Lietuvių tautos kelias į naują gyvenimą“ (1952–1953), „Dėl mūsų sostinės“ (1960–1962) ir kt. Parašė atsiminimų knygą „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ (1938). Papildė, suredagavo ir su broliu Viktoru parengė spaudai brolio Vaclovo „Aleksandryną“ (3 tomai, 1960–1965 m.).
Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1935), Gedimino 1 laipsnio (1938) ordinais.
Vaclovas Biržiška – pirmasis profesionalus Lietuvos knygotyrininkas, bibliografas, profesorius, publicistas, pulkininkas leitenantas, visuomenės veikėjas. 1895–1903 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1903 m. įstojo į Sankt Peterburgo universiteto, 1904 m. perėjo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą (baigė 1909 m.). 1904 m. pradėjo rinkti lietuvių bibliografiją ir lietuvių knygos istoriją. 1905 m. dalyvavo Vilniaus Didžiojo Seimo darbe. 1906 m. buvo laikraščių „Naujoji Gadynė“, „Skardas“, „Žarija“, „Echo“, žurnalo „Visuomenė“ (1910-1911 m.) leidėjas. 1920-1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje (turėjo pulkininko leitenanto laipsnį). 1922–1925 m. dirbo „Aušros“ gimnazijoje. 1922 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 – Lietuvos universitetas). 1923–1944 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto, o 1940–1941 m. dar ir Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius. 1923–1943 m. buvo Bibliografijos instituto direktorius. 1941 m. Kaune dėstė Filosofijos fakultete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1949 m. dėstė Pabaltijo universitete (Hamburgas, Pinnebergas). 1949 m. persikėlė gyventi į JAV.
Išleido daug ir įvairių leidinių: „Knygos“ (1922–1926), „Bibliografijos žinios“ (1928–1943), „Kaip buvo uždrausta ir atkovota lietuvių spauda“ (1929), „Lietuvių knygų augimo etapai“ (1930), „Nežinomi senieji lietuviški tekstai“ (1931), „Lietuvių bibliografija 1547–1910“ (4 dalys 5 tomuose; 1924–1939), „Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės 1942–1943“ (1943), „Martin Mažvydas und seine Mitarbeiter“ (1948), „Senųjų lietuviškų knygų istorija“ (1953–1954) ir kt.
Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928 m.).
Viktoras Biržiška - profesorius, matematikas, visuomenės veikėjas. 1904 m. gimnaziją baigė aukso medaliu ir tais pačiais metais įstojo į Sankt Peterburgo technologijos institutą (baigė 1914 m.) ir Sankt Peterburgo universitetą, kurio Matematikos-gamtos fakultete studijavo matematiką. 1920 m. grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į Lietuvių mokslo draugijos veiklą. Dirbo mokytoju, dėstytojavo Vytauto Didžiojo universitete (1922-1939 m.), 1940-1944 m. - Vilniaus universiteto profesorius, 1939–41 m. vadovavo VU Matematinės analizės katedrai. Redagavo matematikos vadovėlius gimnazijoms. Dalyvavo visuomeninėje veikloje - 1934 m. buvo išrinktas Lietuvos gamtininkų draugijos matematikų sekcijos pirmininku, taip pat vadovavo Lietuvių-ukrainiečių draugijai. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1950 m. išvyko į JAV.
Parašė teorinės ir taikomosios matematikos darbų: „Įvadas analizin“ (1927), „Integralinio skaičiavimo pagrindai“ (2 d. 1928), „Matematiškosios tikimybių teorijos pagrindai“ (1930), „Diferencialūs invariantai“ ([1937]), „Matematinė funkcija" (1938), „Figūriniai skaičiai“ ([1939]) ir kt. Redagavo „Lietuviškos enciklopedijos“ matematikos ir mechanikos skyrių. Emigracijoje su broliu Mykolu baigė rengti spaudai brolio Vaclovo „Aleksandryną“ (3 t. 1960–1965).
Archyvo sudėtis (F2-A9)
1. Kūrybinės veiklos dokumentai ([1931]-1991)
122 lapai, 53 dokumentai.
M. Biržiškos, Vac. Biržiškos ir V. Biržiškos straipsnių kopijos ir iškarpos. Vaclovo Biržiškos „Aleksandryno“ spaudos korektūros fragmentas su rankraštiniais įrašais.
2. Ikonografija (1905-1963)
12 lapų, 11 dokumentų.
Brolių Biržiškų portretinės ir grupinės bei kitų asmenų portretinės ir grupinės juodai baltos nuotraukos.
3. Kitų asmenų straipsniai (1921-1992)
84 lapai, 53 dokumentai.
Įvairių asmenų straipsniai apie brolius Biržiškas, jų kūrybą.
4. Varia (1951-1963)
9 lapai, 7 dokumentai.
K. A. Girvilo straipsnis apie B. Biržiškienę; kvietimas į renginį, skirtą M. Biržiškai; P. Čepėno ir kt. laiškas P. Jonikui; H. Gravenhorsto laiškas Lituanistikos institutui; donacijos kortelės (3).
