Jonas Basanavičius (1851-1927) lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas, Vasario 16-osios Akto signataras, Lietuvos universiteto garbės narys, profesorius, Bulgarijos mokslų akademijos narys. 1873 m. baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Maskvos universitetą. 1873–74 m. mokėsi Istorijos ir filologijos, o 1874–79 m. – Medicinos fakultete. 1879–1905 m. gyveno Bulgarijoje, 1879–82 m. buvo Lom Palankos (dabar Lomas) ligoninės direktorius ir gydytojas. Rinko bulgarų tautosaką bei etnografinę medžiagą. 1880–82 m. bendradarbiavo Mažosios Lietuvos lietuvių periodinėje spaudoje (Keleivis, Lietuviška ceitunga), palaikė ryšius su Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjais bei rašytojais. 1883 m. parengė pirmuosius laikraščio Aušra numerius. Siekė lietuvių spaudos draudimo panaikinimo, rūpinosi liaudies švietimu.
1905 m. su kitais parengė memorandumą dėl Lietuvos autonomijos. Buvo Didžiojo Vilniaus Seimo iniciatorius, vienas organizatorių ir pirmininkų. Lietuvių mokslo draugijos (įkurta 1907 m.) iniciatorius, steigėjas ir pirmininkas (iki mirties). Redagavo draugijos leidinį Lietuvių tauta. Dalyvavo daugelio kitų lietuvių draugijų bei organizacijų darbe. 1917.09.18–22 dienomis vykusios Lietuvių konferencijos, kurioje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, pirmininkas, tapo šios Tarybos nariu bei pirmininkavo jos 1918.02.16 posėdžiui, priėmusiam Vasario 16-osios Aktą.
Išleido daug ir įvairių leidinių: paskelbė apie 40 mokslo studijų ir apie 140 istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos ir kt. straipsnių. Straipsniuose propagavo lietuvių kalbą, tautosaką, istoriją, skatino lietuvių tautinės savimonės formavimąsi. Ypač reikšmingi J. Basanavičiaus surinkti ir paskelbti lietuvių tautosakos rinkiniai Lietuviškos pasakos (2 dalys, 1898–1902); Ožkabalių dainos (2 tomai, 1902); Iš gyvenimo vėlių bei velnių (1903); Lietuviškos pasakos įvairios (4 dalys, 1903–05). 1993–2004 m. išleista 15 Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos tomų, kurie yra prieinami ir internetu (www.knygadvaris.lt). Surinko ir paskelbė daug medžiagos apie rašytojus V. Pietarį, J. Zauerveiną, A. Strazdą ir kitus.
1992 m. įsteigta valstybinė J. Basanavičiaus premija už lietuvių etninės kultūros puoselėjimą. Nuo 1997 m. Vilniuje veikia J. Basanavičiaus draugija. Ožkabaliuose, J. Basanavičiaus gimtajame name, įrengtas muziejus.
Archyvo sudėtis (F2-A6)
1. Kūrybinės veiklos dokumentai
374 lapai, 110 dokumentų (1899-1927).
Straipsniai tautosakos, Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo bei veiklos, etimologijos, įvairiais visuomeninio gyvenimo, politikos, kultūros ir kitais klausimais.
2. Kitų asmenų straipsniai
543 lapai, 258 dokumentai (1890-1993).
Straipsniai apie J. Basanavičių, jo kūrybą, tyrinėjimus ir veiklą, jo atminties įprasminimą, apie „Aušros“ ir aušrininkų istoriją ir kitais klausimais.
3. Ikonografija
21 lapas, 21 dokumentas (1873-1991).
Publikuotų J. Basanavičiaus portretinių ir grupinių nuotraukų, bareljefo, portretų kopijos bei iškarpos, restauruojamų pastatų Ožkabalių kaime spalvotos nuotraukos.
4. Varia
3 lapai, 2 dokumentai (1952-1977).
J. Basanavičiaus metinių minėjimo programos.
