BDAR
Privatumo politika

Atvirosios prieigos šaltiniai

Atviroji prieiga

Atviroji prieiga – nemokama ir nevaržoma prieiga prie mokslo publikacijų, mokslinių tyrimų duomenų ir kitos publikuotos mokslinių tyrimų medžiagos, kurią galima nevaržomai skaityti, kopijuoti, pakartotinai naudoti, platinti, atlikti automatinę turinio analizę nepažeidžiant autorių teisių...“ (Lietuvos mokslo taryba)

Atvirasis mokslas – veikla, kuria siekiama, kad mokslo žinios būtų visiems atvirai prieinamos ir pakartotinai naudojamos, kad mokslininkų bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija būtų naudingas mokslui ir visuomenei, kad mokslo žinių kūrimo, vertinimo ir komunikavimo procesai būtų atviri ne tik mokslo bendruomenei, bet ir kitai visuomenės daliai. Ši sąvoka taikoma visoms mokslo ir mokslo praktikos sritims ir yra grindžiama atvirosiomis mokslo žiniomis, atvirosiomis mokslo infrastruktūromis, mokslo komunikacija, atviru visuomenės dalyvavimu ir atviru dialogu su kitomis žinių sistemomis" (Lietuvos mokslo taryba).

Svarbiausi dokumentai  

KU atvirosios prieigos nuostatos:

ATVIROSIOS PRIEIGOS ŽURNALAI, KNYGOS

ATVIROSIOS PRIEIGOS TALPYKLOS

    • E-LIS (Eprints in Library and Information science) – atviros prieigos archyvas bibliotekininkystės ir informacijos mokslų klausimais
    • HASSET – socialinių ir humanitarinių m. mokslinių duomenų talpykla (Jungtinė Karalystė)
    • NDLTD – pasaulinė tezių ir disertacijų duomenų bazė
    • OpenDOAR – atviros prieigos talpyklų katalogas
    • Open Knowledge Repository – Pasaulio banko talpykla
    • OATD (Open Access Theses and Dissertations) – el. tezių duomenų bazė
    • ROAR (the Registry of Open Access Repositories) – pasaulinis atvirosios prieigos talpyklų registras
    • ROARMAP (Registry of Open Access Repository Mandates and Policies)

ATVIRASIS MOKSLAS

Įvairias mokslinės produkcijos rūšis apimantis judėjimas, siekiantis visuose mokslinės veiklos etapuose didinti skaidrumą, atkartojamumą, patikimumą ir prieinamumą.

Mokslo duomenų talpyklos

PILIEČIŲ MOKSLAS

Piliečių mokslas yra  daug aprėpiantis terminas, apibūdinantis įvairius visuomenės dalyvavimo moksle būdus. Pagrindinės pileičių mokslo savybės yra šios:

  • piliečiai aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, bendradarbiaudami su mokslininkais ar specialistais;
  • yra pasiekimas rezultatas, pavyzdžiui, naujos mokslo žinios, veiksmai dėl gamtos išsaugojimo ar politikos pakeitimai.

Piliečių mokslas vyksta įvairiose srityse (ekologijoje, astronomijoje, medicinoje, informatikoje, istorijoje ir daugelyje kitų). Piliečių mokslas gali vykti įvairiais mastais – pradedant vietiniais ir baigiant nacionaliniais, pasauliniais projektais, nuo trumpalaikių projektų iki vykstančių dešimtmečius.

Knyga:  Vohland, K., Land-zandstra, A., Ceccaroni, L., Lemmens, R., Perelló, J., Ponti, M., Samson, R., & Wagenknecht, K. (Eds.). (2021). The Science of Citizen Science. Springer Nature. https://doi.org/10.1007/978-3-030-58278-4

Atsakymai į tavo klausimus

Sveiki! Pasirinkite temą, kuri jus domina ir, galbūt, padėsime rasti atsakymą iš karto. Jei turite kitų klausimų, pasirinkite „Turiu kitą klausimą“ ir užpildykite klausimo formą.
Domina studijos Klaipėdos universitete
Reikalinga akademinė pažyma/diplomo kopija
Negaliu prisijungti prie VMA/AIS ar kitos KU sistemos

Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!

Užklausa sėkmingai gauta