BDAR
Privatumo politika

F1 Anso Lymanto fondas

F1 Anso Lymanto fondas

Ansas Lymantas
(1921- 2002)

A. Lymantas gimė 1921 m. rugėjo 26 d. Jonušuose, Dovilų valsčiuje, Klaipėdos apskrityje. Mokėsi Smeltės mokykloje, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, pas Adomą Braką mokėsi dailės.

Dar besimokydamas bendradarbiavo spaudoje (“Lietuvos keleivyje”), dirbo “Ryto” leidykloje.

Po Klaipėdos krašto aneksijos išvyko į Berlyną, kur studijavo Poligrafijos institute. Jį baigė jau karo metu. Karo pabaigoje atsidūrė pabėgėlių stovyklose, kuriose susitiko su įvairiais Mažosios Lietuvos veikėjais: Ansu TrakiuJonu VilgaliuAlbertu PuskepalaičiuErdmonu Simonaičiu. Jie A. Lymantą įtraukė į Mažosios Lietuvos Tarybos (MLT) veiklą.

1949 m. MLT suvažiavimas buvo svarbus ir lemtingas A. Lymanto politinei ir kultūrinei veiklai – pradėjo dirbti MLT spaudos komisijoje, redaguoti atgaivintą “Keleivį” (1950 – 1951 m.).

1951 m. išvyko į Kanadą ir apsigyveno Monrealyje, kur rado būrį vienminčių ir Mažosios Lietuvos bičiulių. Visą, laisvą nuo darbo Kanados oro susivienijimo bendrovėje (Canadien Airlines) laiką, A. Lymantas skyrė visuomeninei veiklai, rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais. Dalyvavo Mažosios Lietuvos Bičiulių draugijos (MLBD) darbe ir Mažosios Lietuvos rezistenciniame sąjūdyje (MLRS) , bei Mažosios Lietuvos fondo (MLF) valdyboje, kurios pirmininku buvo nuo 1985 iki 1992 metų.

Bendradarbiavo išeivijos spaudoje: “Keleivyje”, “Nepriklausomoje Lietuvoje”, “Tėviškės žiburiuose”, “Dirvoje”, “Naujienose” ir kt. Nuo 1960 iki 1971 m. redagavo MLBD Monrealyje leidžiamą “Lietuvos pajūrį”, rašė vedamuosius, apžvalgas, straipsnius ir prisiminimus.

1982 m. po pertraukos A. Lymantas vėl redagavo atnaujintą “Lietuvos pajūrį” jau leidžiamą Čikagoje kaip “Laisvosios Lietuvos” laikraščio mėnesinį priedą. Nuo 1982 iki 1988 m. išėjo 83 numeriai, kuriuose rašoma apie Mažosios Lietuvos praeitį ir dabartį, istoriją ir kultūrą, apie Mažosios Lietuvos veikėjus, ryšius su Didžiąja Lietuva.

Būdamas dailininkas, A. Lymantas ne tik redagavo, bet ir kūrė laikraščio vizualinę pusę, pats rinko ir maketavo nuotraukas, kūrė grafikos vinjetes. 1979 m. A. Lymantas padėjo parengti ir redaguoti B. Krištopaičio knygą “Jūrų keliai”.

A. Lymantas sukaupė įvairią archyvinę medžiagą Mažosios Lietuvos tematika: savo krašto žmonių prisiminimus, dokumentus, nuotraukas, periodinius leidinius ir knygas, kurias rinko dar nuo prieškario laikų. Dalis sukauptos medžiagos pateko į MLF išleistą knygą “Man knietėjo pasakyti, kas gulėjo ant širdies”. Vilnius, 2001. 453 p.

2000 metais Mažosios Lietuvos fondo (MLF) leidžiamame aplinkraštyje buvo paskelbtas KU bendruomenės laiškas bei MLF valdybos kreipimąsis į “Mažosios Lietuvos šviesuolius ar jų palikuonis dėl jų archyvinės medžiagos palikimo”, kad ši medžiaga nebūtų išblaškyta ar prarasta, siūlyta ją kaupti Klaipėdoje, universitete.

Pritariant šiai iniciatyvai, 2001 m. birželio mėn. iš Kanados į KU biblioteką atkeliavo Mažosios Lietuvos kultūros ir spaudos veikėjo Anso Lymanto kolekcija, kuri čia tvarkoma ir kataloguojama.

KU virtualioje bibliotekoje galima rasti šios kolekcijos knygų bibliografinius įrašus (465 egz. / 405 pav.), kurie pažymėti specialiu šifru “A. Lymantas”.

Klaipėdos universiteto bendruomenė dėkinga A. Lymanto šeimai, Mažosios Lietuvos fondo žmonėms už pastangas ir rūpestį, perduodant šį sukauptą turtą KU bibliotekai, kuri įsipareigoja tinkamai jį panaudoti mokslui ir studijoms.

Kolekcija saugoma KU bibliotekoje, Mažosios Lietuvos archyve.


Klaipėdos universiteto bibliotekai dovanotą Anso Lymanto archyvą sudaro:

  • Mažosios Lietuvos organizacijų dokumentai ir korespondencija:
    • Mažosios Lietuvos tarybos,
    • Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos,
    • Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio,
    • Mažosios Lietuvos fondo.
  • laikraščio Lietuvos pajūris leidybos ir kūrybiniai dokumentai:
    • straipsniai,
    • atsiminimai,
    • susirašinėjimas su skaitytojais ir platintojais,
    • laikraščio apipavidalinimo medžiaga, t. y. nuotraukos, piešiniai;
  • personalijos:
    • A. Lymanto,
    • M. Jankaus,
    • Vydūno,
    • V. Gaigalaičio,
    • A. ir M. Brakų,
    • V. Banaičio,
    • E. Simonaičio,
    • A. Puskepalaičio,
    • H. Jakužaičio,
    • A. Baltrio,
    • J. Stikloriaus,
    • Fr. Skėrio,
    • J. Skvirblio,
    • Fr. Šlenterio ir kt.