BDAR
Privatumo politika

Atvirosios prieigos šaltiniai-1

Atviroji prieiga

„Atviroji prieiga – laisva ir nemokama internetinė prieiga prie mokslo publikacijų – recenzuojamų žurnalų straipsnių, konferencijų darbų, disertacijų. Ši samprata kinta, apimdama vis daugiau mokslinės informacijos: mokslui reikalingus duomenis, jų infrastruktūras, edukacinę literatūrą, mokslo darbų bibliografiją, nerecenzuotą mokslinę literatūrą“… (Lietuvos mokslo taryba)

Atvirosios prieigos siekis – užtikrinti nemokamą prieigą prie mokslinės literatūros: straipsnių, konferencijų pranešimų, daktaro disertacijų ir tezių, kitos publikuotos ir nepublikuotos medžiagos. Atviros prieigos vystymasis suteikia galimybę skleisti tyrimų rezultatus, užtikrinant jų matomumą pasaulyje bei suteikiant akademinės bendruomenės nariams geresnę prieigą prie pasaulinių mokslinių išteklių.

Mokslinių publikacijų atvira prieiga yra užtikrinama per atviros prieigos žurnalus ir atviros prieigos talpyklas. Plačiau…

KU atvirosios prieigos nuostatos:

ATVIROSIOS PRIEIGOS ŽURNALAI, KNYGOS

ATVIROSIOS PRIEIGOS TALPYKLOS

    • DiVA– Švedijos tezių ir disertacijų talpykla
    • E-LIS (Eprints in Library and Information science) – atviros prieigos archyvas bibliotekininkystės ir informacijos mokslų klausimais
    • HASSET – socialinių ir humanitarinių m. mokslinių duomenų talpykla (Jungtinė Karalystė)
    • NDLTD – pasaulinė tezių ir disertacijų duomenų bazė
    • OpenDOAR – atviros prieigos talpyklų katalogas
    • Open Knowledge Repository – Pasaulio banko talpykla
    • OATD (Open Access Theses and Dissertations) – el. tezių duomenų bazė
    • ROAR (the Registry of Open Access Repositories) – pasaulinis atvirosios prieigos talpyklų registras
    • ROARMAP (Registry of Open Access Repository Mandates and Policies)

ATVIRASIS MOKSLAS

Įvairias mokslinės produkcijos rūšis apimantis judėjimas, siekiantis visuose mokslinės veiklos etapuose didinti skaidrumą, atkartojamumą, patikimumą ir prieinamumą.

Mokslo duomenų talpyklos

PILIEČIŲ MOKSLAS

Piliečių mokslas yra  daug aprėpiantis terminas, apibūdinantis įvairius visuomenės dalyvavimo moksle būdus. Pagrindinės pileičių mokslo savybės yra šios:

  • piliečiai aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, bendradarbiaudami su mokslininkais ar specialistais;
  • yra pasiekimas rezultatas, pavyzdžiui, naujos mokslo žinios, veiksmai dėl gamtos išsaugojimo ar politikos pakeitimai.

Piliečių mokslas vyksta įvairiose srityse (ekologijoje, astronomijoje, medicinoje, informatikoje, istorijoje ir daugelyje kitų). Piliečių mokslas gali vykti įvairiais mastais – pradedant vietiniais ir baigiant nacionaliniais, pasauliniais projektais, nuo trumpalaikių projektų iki vykstančių dešimtmečius.

Knyga:  Vohland, K., Land-zandstra, A., Ceccaroni, L., Lemmens, R., Perelló, J., Ponti, M., Samson, R., & Wagenknecht, K. (Eds.). (2021). The Science of Citizen Science. Springer Nature. https://doi.org/10.1007/978-3-030-58278-4